Namaste gestas išreiškia tikėjimą, kad kiekviename iš mūsų slypi Dieviškoji kibirkštis. Jis patvirtina, kad esame sielos būtybės. “Nama” reiškia nusilenkimas, “as” tai aš, “te” - tau. Literatūriškai skamba: “Aš lenkiuosi tau”, “ Siela mano viduje lenkiasi sielai tavo viduje”.
Namaste – mes suglaudžiame delnus ties širdimi, nuleidžiame akis ir lengvai linktelime galva. Sudėdami kartu delnus pakeliame juos link kaktos, ties “trečiąja akimi”, nulenkiame galvą ir ramiai nuleidžiame delnus link širdies. Tai ypatingos pagarbos ženklas. Vakaruose žodis “namaste” tariamas kartu su judesiu, Rytuose šis gestas savaime atspindi pasveikinimą/ pagerbimą, netariant balsiai.
Užmerkdami akis, nulenkdami galvą ir įsiklausydami į širdies plakimą mes pasiduodame dieviškumui savyje. Per Namaste dvi individualybės – mokytojas ir mokinys – priartėja, išsilaisvindami iš ego varžtų, pasinerdami į belaikę erdvę.
Namaste - Amžinos sklendžiančios pagarbios meilės judesys.